Mieli ir gerbiami Santaros-Šviesos rengėjai, dalyviai, svečiai, bičiulės ir bičiuliai! Negalėdamas būti kartu, galiu sau leisti rašto kalba dalytis mintimis, kurios sukasi apie prasmės branduolį. Suvažiavote į vidurį Žemaitijos, kuri primena man dramatiškus ankstyvosios jaunystės laisvės apkasus. 1944 m. vasara man ir šimtams kitų bendražygių baigėsi romantiškais, patriotiškais ir beviltiškais…
Santara-Šviesa
Skelbiame Santaros-Šviesos suvažiavimo programą ir registraciją. Maloniai laukiame atvykstant! Registruotis į suvažiavimą galima užpildant dalyvio anketą: https://bit.ly/36fBAez. Kilus klausimams prašome kreiptis el. paštu: santarasviesa.lt@gmail.com. SANTAROS-ŠVIESOS SUVAŽIAVIMAS 2021 m. rugpjūčio 6–8 dienomis Plungės dvaro sodyboje Programa: PENKTADIENIS, rugpjūčio 6 d. 11.30–11.45 Suvažiavimo atidarymas Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimo žodis Plungės…
© Venclovų namai-muziejus. Nuoroda į eksponatą: https://bit.ly/3qAsnqs
2021 m. vasario 24-ąją vyko virtuali Santaros Vilniaus klubo diskusija „Ar tikrai mums reikia nacionalinio susitarimo dėl švietimo? Kas ir dėl ko turėtų susitarti?“ Dar 2002 metais Respublikos prezidentas Valdas Adamkus iškėlė „nacionalinio susitarimo dėl švietimo strategijos“ idėją. Vėliau šios idėjos būtinumą pabrėžė ir visuomeninės švietimo organizacijos. Jų siūlymui susitarti…
2021 m. sausio 14-ąją įvyko virtuali Santaros Vilniaus klubo diskusija „Kaip projektuosime Lietuvos ateitį neaiškiame dabarties pasaulyje?“ 1990-aisiais Algirdas Julius Greimas Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui rašytame “Promemoria. Lietuvos ateities projektavimo reikalu” ragino “visomis priemonėmis ir jėgomis nukreipti tautos pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą į ateities Lietuvos kūrimą”, burti “sąjūdį ateitin”, įsteigti…
„Laisvės samprata, kuria buvo naiviai tikėta, jog juo jos daugiau, juo geriau… ir to pakanka – šiandien reikalinga pervertinti. […] Laisvė reiškia, kad žmogus vertinamas, koks jis bebūtų, kad jam leidžiama būti, koks jis yra, bet kad savo duoną, kitų meilę ir visuotinę pagarbą jis turi pelnyti.” Vytautas Kavolis, 1956…