Apie Joną ir molio uzboną
Buvo gera gaspadinė
Buvo gera gaspadinė,
Gero vyro žmona,
Ji suspaudė saldų sūrį
Su visa smetona.
O cha cha cha, O cha cha, Oja oja, oja.
Ji suspaudė saldų sūrį
Su visa smetona.
Prireikėjo gaspadoriui
Į turgų važiuoti,
Sūris buvo nesudžiūvęs,
Negalėjo duoti. O cha…
Išvažiavo gaspadorius
Į didžią kelionę,
Gaspadinė, namie likus,
Darė sau storonę. O cha…
Prisikvietė daug kaimynų,
Vaišino arielka,
Traukė sūrį nuo lentynos,
Dėjo ant torielkos. O cha…
Parvažiavo gaspadorius,
Į lentyną žiūri,
Klausinėja gaspadinę,
Kur padėjo sūrį. O cha…
– Aš tą sūrį numečiau,
Imdama sermėgą,
O tas šuva besarmatis,
Ėmė ir suėdė! O cha…
Gaspadorius vijo šunį
Iki kiemo vartų,
Gaspadinė susirietus
Juokės šimtą kartų. O cha…
Gaspadorius gaspadinei*
Tai nedovanojo,
Nusivedęs į kamarą,
Kailį išvanojo. O cha…
Kai aš numirsiu
Tarpukario Kauno studentų daina
Mieli draugai, kai aš numirsiu,
Ką žmonės kalba jau seniai,
Rubašką, kelnes jums paliksiu
Ir porą marškinių dykai. (2×2)
Jūs man varpais neskambaliuokit,
Aš to iš jūsų neprašau –
Su stiklo taurėm užliūliuokit,
Bus šimtą kartų man geriau. (2×2)
Jūs man išrinkit tokią vietą,
Kad aš gulėčiau po bačka,
Kad bačkos kraną atsisukęs
Galėčiau gerti visada. (2×2)
Jūs mano kapą apsodinkit
Geriausiu turkų tabaku
Ir vietoj* kryžiaus pastatykit
Pypkelę riestu cibuku. (2×2)
Velniop nuėjo jaunos dienos
Ir nebegrįš jau niekada.
Draugai, išgerkim dar po vieną,
Kad man mirtis būtų linksma. (2×2)
Krambambolis
Tarpukario Kauno studentų daina
Krambambolis – tai palikimas
Ką gėrė mus tėvai,
Vienintelis yra linksmumas,
Kai susirenka draugai.
Ėėėė juuuuuliiiiii
Tuomet, kai mes juli juli,
Kai išgeriam krambambolį,
Krim kram bambolį, krambambolį.
Po šimts velnių krambambolį,
Po šimts velnių krambambolį,
Krim kram bambolį, krambambolį.
Tėvelis rašo sūnui laišką:
– Ar mokslus jau baigei?
Sūneliui viskas yra aišku,
Tik su pinigu blogai.
Ė juli…
Jei kartais tenka užvažiuoti
Į blaivią arbatinę,
Negalim mes net papietauti
Nepažvelgę į degtinę.
Ė juli…
Mylėjau mergelę
Neišeik tu iš sodžiaus
Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus,
Nepaliki žilvičių žalių.
Be tavęs vakarai bus nuobodūs,
Be tavęs nebus sodžiuje dainų. (×2)
Tavo tėvo aplūžęs namelis
Liks našlaitis apleistas visų.
Vyšnių sodai gegužy pabalę
Vien ilgėsis tavųjų dainų. (×2)
Jau vėlu, jau ruduo, lapai krinta
Jau užgeso ugnis židiny.
Liūdnas beržas svyruoja prie kelio,
Tu per lauką taku išeini. (×2)
Neišeik, dar palauk čia prie kelio,
Parymoki tyliais vakarais.
Tau kuždės čia lengvučiai lapeliai,
Gal ir laimė per lauką ateis. (×2)
Šalia kelio karčema
Šalia kelio karčema (3x)
Ten gyvena šinkorka
Oi šinkorka šinkorka
Graži tavo dukrelė
Tai ne mano dukrelė
Tai samdyta mergelė
Duok studente tris litus
Ir mergelė tavo bus
Ji paprašė keturių
O aš vargšas neturiu
Žalias vynas ne vanduo
O studentas – ne piemuo
Žalias vynas iš vandens
O studentas iš piemens
Tyliai leidžias
Tyliai leidžias pavargusi saulė,
Paskutiniai šešėliai dienos.
Galbūt viską pasaulyje pamiršiu,
Bet tavęs, mylimoji, niekados. (×2)
Išėjai tu rasotais takeliais,
Nesiklausus tėvelio nei mamos.
Ant pirštelių skaičiuodama žvaigždutes
Tu sakei, kad mylėsi visados. (×2)
Daug žvaigždučių dar liko neskaičiuotų,
Suskaičiuoti jų niekas negalės.
Aš mačiau – glamonėjo tave kitas
Ir aistringai bučiavo lūpeles. (×2)
Jei nemyli, nenori, nereikia,
Aš iš meilės numirti galiu.
Ir numiręs aš pas tave ateisiu,
Šaltas kojas pakišiu po kaldru. (×2)
Ant jo kapo svyruoja berželis
Ir linguoja jazminų žiedai.
Tu didvyris buvai, tu ir būsi,
Jei dėl meilės numirti sutikai. (×2)
Žiema, žiema
(Kadangi dienos trumpėja link žiemos saulėgrįžos)
Kokia balta žiema, tik baltos snaigės krenta
Visi tokie linksmi, tartum šešiolikmečiai
Žiūriu tenai gatve, jauna mergaitė bėga
Pamatė ji mane ir metė gniūkštę sniego
Žiema, žiema, snaigės veidą bučiuoja. Ir taip gerą širdy, o kodėl nežinau. (2x)
Mergaitę tu nebėk , vis tiek tave sugausiu ,
Ir šaltame sniege, veidelį tau išprausiu
Tu ant manęs nepyk, aš čia visai nekaltas
Čia tik kalta žiema ir pirmas sniegas baltas
Žiema, žiema…
Mergaitę tu palauk , mes dar nepakalbėjom
Kai ką labai svarbaus , tau pasakyt nespėjau
Nors ji šalta žiema , bet karštos mūsų širdys
Ateiki pas mane ir bučiniais sušilsi
Žiema, žiema…
LIAUDIES DAINOS
Anoj pusėj Dunojėlio
Ant kalno klevelis
Ar aš tau sese nesakiau
Atskrend sakalėlis
Augau aš pas tėvelį
Augo girioj ąžuolėlis
Augo kieme klevelis
Eisiva mudu abudu
Gale lauko toli
Išbėg išbėgo
Per klausučių ulytėlę
Per Klausučių ulytėlę,
Čiūd riūd ralialia,
Bridau gilų purvynėlį,
Vai kukū, vai liūlia. (×2)
Kad ir gilus purvynėlis,
Čiūd riūd….
Bile graži mergužėlė,
Vai kukū…..
Mergužėle, eik už manęs…
Užlaikysiu gražiai tave…
Neisi pėsčia į miestelį…
Nevarginsi sau kojelių…
Kinkys juodbėrį ant šonų…
Kalmaškėlė ant risorų…
Po stiklo langu sėdėsi…
Kur kitos eina, žiūrėsi…
Kitos eina nusiplūkę…
Sudulkėję ir surūgę…
Visas tavo bus darbelis…
Laistyt ant langų kvietkelius…
Saulelė raudona
Saulės palydėjimas
Saulelė raudona, vakaras netoli,
Leiski mane motinėle, su saule namolei /2k
Eičiau į seklyčią, imčiau tris sklenyčias,
Vieną tėvui, antrą broliui, trečią bernužėliui /2k
Tėveliui stiklinę, broliui krištolinę,
O tam šelmiui bernužėliui puodelį molinį /2k
Eičiau į klėtelę, imčiau tris skareles,
Vieną tėvui, antrą broliui, trečią bernužėliui /2k
Tėveliui šilkinę, broleliui pirktinę
O tam šelmiui bernužėliui storą pakulinę /2k
Eičiau į darželį, skinčiau tris gėleles
Vieną tėvui, antrą broliui, trečią bernužėliui /2k
Tėveliui mėtelę, broliui negelkėlę,
O tam šelmiui bernužėliui žalią dilginėlę /2k
Eičiau į stonelę, rinkčiau tris žirgelius,
Vieną tėvui, antrą broliu, trečią bernužėliui /2k
Tėvui pabalnotą, broliui pažabotą,
O tam šelmiui bernužėliui, oželį kuprotą /2k
Tėvo šokinėjo, brolio trepinėjo,
O to šelmio bernužėlio keliais klupinėjo /2k
Saulutė nusileido
Šėriau žirgelį
Šių naktelį per naktelį
Šių naktelį, per naktelį
Nemigau, nemigau.
Su broleliu obelėlę
Sodinau, sodinau. (2×2)
Prigyk, prigyk, obelėle,
Valyvai, valyvai.
Nokink savo obuolėlius
Raudonai, raudonai. (2×2)
Aš priskinsiu obuolėlių
Raudonų, raudonų,
Ir nunešiu mergužėlei
Dovanų, dovanų. (2×2)
Mergužėlė, lelijėle,
Kur buvai, kur buvai?
Kad šių nakty jaunimėly
Nebuvai, nebuvai. (2×2)
Šių naktelį, per naktelį
Nemigau, nemigau.
Su broleliu obelėlę
Sodinau, sodinau. (2×2)
Autorinės dainos
Gera
m. Mikalojus Navikas, ž. Antanas Saulynas
Gera, kai saulė leidžias auksą liedama,
Gera, kai po langais dainuoja sutema.
Ar nebūtų geriau, jei šiuo metu
Man padainuotum dainą tu, tu, man dainuotum tu?
Gera, kai baltas mėnuo kyla palengva,
Gera, kai veidą glosto vakaro gaiva.
Ar nebūtų geriau, jei šiuo metu
Plaukus man glostytumei tu tu, glostytumei tu?
Šviesu skliautuos, šviesu akyse
Lai visados su tavimi man būna gera
Giedu dainelę
Išeinu
m. Vytautas Kernagis
Išeinu, palieku tave, nepyk,
Išeinu, palieku tave, atleisk.
Nes nežinojau, kad tu nežinai, kas tai sniegas,
Nežinai, kas tai lietus.
Ir nežinojau, kad tu nežinai, kas tai pievos,
Nežinai, kas tai bičių medus.
Norėjau atnešti tau iš pievų,
iš pievų laukinių bičių medaus.
Bet nežinojau…
Gal kada nors suprasi tu,
Ką norėjau tau pasakyt tada.
Gal kada nors suprasi tu,
Kad be pievų nebus medaus.
Ir gal tada vėl sugrįšiu aš,
Už lango vėl lis lietus,
Ir gal tada vėl bitės neš medų mums.
Kolorado vabalai
m. Vytautas Kernagis, ž. J. Erlickas
Ant aukšto kranto upės mėlynos
Malonu pasvajoti ir išgerti.
Atėję kolūkiečiai padainuos,
Papasakos apie šių metų derlių.
Apie brigadinės rangos metodą
Papasakos brigadininkas Rapolas.
Ir apie naują bulvių veislę tokią,
Kuri nebijo kolorado vabalo.
Žilvičiai upės abiejuos krantuos
Klausydami kuždėsis apie laimę.
Akordeonu pirmininkas gros,
Pritardamas savos kūrybos dainai.
Suplėšysim į gabalus
Tuos kolorado vabalus,
Ir bulvės vėl žydės.
Ir mylimam kolūkyje
Pakėlę žemės ūkį mes
Dainuosim iš širdies. (×2)
Klajos dangum žvaigždė ir suoks lakštingala,
Atsispindės mėnulis upely.
Mirgės ant seno ilgo geležinkelio
Mažyčiais žiburėliais traukinys.
Ir aš į kolūkio laukus išėjęs
Paimsiu arklį, lyrą ir melžėją.
Dainuoja ji, dainuoju aš su ja,
Ir traktorius dainuoja danguje.
Suplėšysim į gabalus…
Kur tas kelelis
m. Teisutis Makačinas, ž. Stasys Žlibinas
Pilki keleliai dulka, pilki keliai,
Prie jų berželių pulkas, žali beržai.
O, kaip aš pasiilgau, močiut, tavęs.
Kur tas kelelis ilgas mane nuves?
Tai rausta putinėliai, tai putinai,
Tai laukia motinėlė seniai, seniai…
Skubėkit, vieškelėliai, laukais toli…
Šlamėkit motinėlei, beržai žali.
O, kaip aš pasiilgau, močiut, tavęs.
Jau greit kelelis ilgas namo parves.
Mylimos akys
Mūsų dienos kaip šventė
m. V.Kernagio, ž. S.Nėries ir V.Kernagio
Mano gimtinė esi, mėlynas Nemuno vingi
Tau aš dėkingas esu už savo skausmą ir viltį
Baltijos jūra lengvai supa svajonių laivelį
O tarp žalių ežerų, stovi malūnas prie kelio
Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios
Tad skubėkim gyventi, nes prabėgs nebegrįš
Tad skubėkime džiaugtis, lai prabėgs nebegrįš jos
Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios.
Čia aš gimiau ir jaučiau metų prasmingą lėkimą,
Čia su visais dainavau – koks aš gražus ir laimingas
Skamba oi skamba šilai nuo mūsų laimės ir juoko,
Jeigu jums liūdna labai, jūs būtinai atvažiuokite čia – pas mus, nes
Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios
Tad skubėkim gyventi, nes prabėgs nebegrįš
Tad skubėkime džiaugtis, lai prabėgs nebegrįš jos
Mūsų dienos kaip šventė, kaip žydėjimas vyšnios.
O atsimenu namelį
Pienė
Tęsinys
Pienė (tęsinys)
Skinsiu raudoną rožę
m. ir ž.: Algimantas Raudonikis
Žydi, kvepia margos gėlės,
Šiandien liaunus daigelius aš vėl matau.
Juokiasi žiedus iškėlę
Saulės spinduliams, ir man, ir tau.
Skinsiu raudoną rožę,
Ir atnešiu tau kas rytą dovanų,
Lašą vilties ir grožio,
Spindulį pavasario dienų.
Rožės – darželio gėlės,
Mūsų laimės ir draugystės šypsena,
Širdį uždegs jos vėlei
Ir svajonė vėl nubus jauna.
Skamba, aidi linksmos dainos,
Vėjas lydi jas tolyn tolyn lauku.
Lauksiu tavęs ateinant,
Bėgsiu pasitikt žiedų taku.
Skinsiu raudoną rožę, ji ant rankų degs
Tarsi liepsna skaidri.
Tau iš toli pamosiu,
Savo ilgesiu jaunoj širdy.
Rožę, raudoną rožę,
Aš atnešiu tau kas dieną dovanų ,
Lašą vilties ir grožio,
Spindulį pavasario dienų.
Rožės darželio gėlės
Mūsų laimės ir draugystės šypsena
Širdį uždegs jos vėlei
Ir svajonė vėl nubus jauna.
Snaudžia malūnas prie kelio
–Virgis Stakėnas
Snaudžia malūnas prie kelio, saulė žemai vakaruos
Žaidžia mėnulis upely, klausosi mano dainos.
Nors nėr tavęs čionai, nors tu toli,
Noriu papasakot tau vienai, kas manoj širdy. (×2)
Noriu aš vasaros sapną apie tave susapnuot,
Noriu šią dainą nors kartą dviese prie upės dainuot
Nors nėr tavęs čionai…
Kaip man tave prisišaukti, kur man tave susitikt?
Eikim saulėlydžio laukti, grįžkim aušros pasitikt.
Nors nėr tavęs čionai…
Užstalės daina
Vėl, švieski man vėl
– adapt. Stasys Povilaitis
Žaros šilkinės juosia rankas
Jos lyg klajūnės naktį atves
Vėlei man taip stokos tavo dainos
Gal jas sparnai sutemų atkartos
Bet daina ne be ta, kai žemėj tamsu
Ji švelni, bet šalta, todėl neramu
Bet naktis taip ilga, ilga ir juoda
Man dar ilgiau, kai tavęs nėr šalia
Tad, saule, paskleiski man savo šilumą, savo juoką
Vėl, švieski man vėl
Sušildyk rūko juostą, juostą miglų
Vėl, švieski man vėl
Sušildyk tamsią naktį, tą juodą naktį
Vėl, švieski man vėl
Pripildyk Žemę džiaugsmo, džiaugsmo dainos
Vėl, švieski man vėl
Dainoj sugrįžta laimė, dainoj sugrįžta
Gal negirdi, ką ošia miškai
Gal nematai, ką moja beržai
Jie nebylūs nakčia, bet gi nekart
Tau paslapčia geidė žodį ištart
Bet ir žodis ne toks kai Žemėj tamsu
Jis švelnus, bet gūdus, todėl neramu
Bet naktis taip ilga, ilga ir juoda
Man dar ilgiau kai tavęs nėr šalia
Tad, saule, paskleiski man savo šilumą savo juoką
Vėl, švieski man vėl…
Na na na na na…
Žiemą vasarą
m. Vytautas Kernagis
Ryto rasą nuo žiedų nubrauksiu
Ir rasotu delnu pasigausiu vėją
Pasigavęs vėją, pasidirbsiu laivę,
Pasidirbęs laivę, pas tave išplauksiu
Rytą vakarą, žiemą vasarą,
Saulei šviečiant, lietui lyjant,
Sningant sodams, riešutams byrant,
Lauk manęs.
Vakarais po pievas rūkas vaikštinėja,
Aš tą visą rūką klonin susikviesiu,
Susikvietęs rūką, pasidirbsiu laivę,
Pasidirbęs laivę, pas tave išplauksiu.
Rytą vakarą, žiemą vasarą…
Vasarą atplauksiu laukų vėjo laive,
Rudenį atplauksiu pievų rūko laive.
Žiemą nukrisiu sniegu tau ant delno.
Pavasarį išaugsiu pirmąja žole.
Rytą vakarą, žiemą vasarą…
REZISTENCIJOS IR ATGIMIMO DAINOS
Aušta aušrelė, netoli diena
Balnokit broliai žirgus
Kad ne auksinės vasaros
Mažam kambarėly
Oi ant kalno ant aukštojo
Oi neverk motušėle
Pavasarį paukščiai į tėviškę grįžta
Pavasarį paukščiai į tėviškę grįžta,
O mes ar sugrįšim kada?
Prabėgs mūsų dienos, brangioji jaunystė,
Širdy pasiliks vien skriauda.
Gyvenimas slenka už grotų plieninių,
Bet jis nebe tas, nebe tas.
Visa Lietuva atsidūrė Sibyriuj,
O kas ją į laisvę išves?
Į saulėtą laisvę, į ateitį ramią,
Kada ji daugiau nevergaus.
Kas ranką pagalbos išties jai nelaisvėj,
Išgelbės nuo priešo baisaus?
Dievuli brangiausias, nejaugi Tėvynę,
Tėvynę uždrausta mylėt?
Nejaugi laisvos mūs brangiosios Lietuvos
Neteks jau daugiau mums regėt?
Pavasarį paukščiai į tėviškę grįžta,
O mes ar sugrįšim kada?
Tai kas mūsų dienos, tai kas ta jaunystė,
Jei tėviškėj laisvės nėra?
Be First to Comment